- pasmėlti
- pasmė̃lti intr. Tr. Ssk, Ldk; SD344, DK42, Sut pamėlti, patamsėti, pajuosti, papilkėti, nublankti (ppr. apie veido, akių spalvą): Pasmė̃lo veidas ligonio, t. y. paspėlo, melsvas tapo J. Veidas nuo gėrimo pasmė̃lęs, sužliurkęs J. Jau visas pasmė̃lęs – dar lauke stovi Grš. Tu visai pasmė̃lęs, eik į vidų! Alk. Nestovy an šalčio pasmė̃lęs, eik pirkion! Ml. Šalta, pasmėlaĩ, einam in pirkią Al. Ko stūksai pasmė̃lęs ant vėjo – apsivilk kuo nors! VšR. Pasmė̃lo lyg numirėlis Vrb. Vakar gėrė – žiūrėk, kokie veidai pasmė̃lę Snt. Viduriai valgio neužleidžia, už tai pasmė̃lęs vaikščioja Skrd. Ko tu tokia pasmė̃lus, a sergi? Jrb. Nuo stipraus tabako veidas pasmė̃lsta Vdžg. Ligūsta tokia, pasmė̃lusi – liga kokia metas DūnŽ. Iš jo nieko nebus – toks pasmė̃lęs Erž. Vaikas taip sunkiai sirgo: par kelias dienas paakiai pasmė̃lo Šl. Jis serga: nematot, kad pasmė̃lęs! Mrs. Ji žiūrėjo išsigandusi, pasmėlusi, su skausmo raukšle kaktoje P.Cvir. Akys pasmė̃lusios iš rūpesčio Snt. Pasmė̃lusios (apsiblaususios) akys – miego nora Pp, Akm. ║ padūmuoti, patamsėti (apie dangų): Pasmė̃lęs dangus Dsn, Tvr. Dangaus pakraštys toks pasmė̃lęs, labiausia tai vakaruos Ut. Jo žvilgsnis krypo į pasmėlusias tolumas rš. \ smėlti; įsmėlti; nusmėlti; pasmėlti; susmėlti
Dictionary of the Lithuanian Language.